Truputis saldumynų

Pastarosiomis dienomis saulei šiek tiek stipriau šildant mūsų kraštą, didelė dauguma žmonių puolė išsirenginėti ir valgyti ledus.
Na man kol kas visai nešilta, bet pamaniau, kodėl ir man nepasimėgauti ledais. Sveikais, turinčiais ne daug kalorijų, kuriais gali mėgaustis ir visiškai nebijoti dėl riebalų pertekliaus ir augančių kilogramų ar inkštirinių spuogų.

Ir štai mano STRACCIATELLA ledų variantas:

- Visų pirma imame labai gerai sunokusius bananus ir užšaldome juos šaldiklyje (aš dėjau 3 bananus į plastikinę maisto saugojimo dėžutę ir šaldžiau juos visą dieną)

- Sušalusius bananus dedame į maisto kombainą ir sumalame iki vientisos masės (jei reikia pamaišome proceso eigoje)
- Su tarka sutarkuojame juodą šokoladą ir dalį jo įmaišome į gautą bananų masę (maišome labai lengvai, vos pasukdami).
- Dalį šokolado aš palikau papuošimui ant viršaus.

Ir vualia. SKANAUS!!!

Ir dar norėčiau pasidalinti savo GIMTADIENIO tortuko receptu

Pagrindas:
- 1 valgom. š. migdolų riešutų
- 2 arbat. š. cinamono
- 2 stiklinės datulių
- 3 valgom. š. kokoso aliejaus

Viršus:
- 1 stiklinė anakardžių riešutų
- 2 stiklinės kokoso drožlių
- 3 šaukštai agavos (klevų) sirupo
- 0,5 stiklinės kokoso aliejaus
- 1,5 stiklinės šilto vandens
- 1 citrinos sulčių

Pagrindo ingridientus sumalame kombainu ir gauta mase išklojame tortinės pagrindą.
Viršaus ingridientus taip pat sumalame kartu. Malasi pakankamai sunkiai. Rekomenduoju porą kartų pamaišyti. Uždedame ant pirmojo sluoksnio.
Dedame į šaldymo kamerą 60 - 120 min

Papuošti galite bet kuo, kaip tik leidžia fantazija.
Aš skanavau su Goji uogomis, o kitą gabaliuką dar apibarsčiau tarkuota laimo žievele.

SKANAUS!!!

Gimtadienis

Praeitą savaitę aš švenčiau savo Gimtadienį. 

Šis Gimtadienis, pirmasis man absoliučiai veganiškas Gimtadienis.

Kažkas gal pasakys, kad neįmanoma gimtadienio švęsti be saldžių, riebių tortų, daugybės užkandžių ir "džank" maisto, bet aš jums pasakysiu, tai visai netiesa. Gimtadienį galima švęsti ir visiškai kitaip. Manajame buvo netgi keli tortukai ir visokių kitokių saldumynų.

Pirmieji saldumynai - triufeliukai, mane pasiekė dar iš vakaro. Jie pagaminti iš džiovintų vaisių ir riešutų mišinio, viską sumalant virtuviniu kombainu ir formuojant tokias formas kokių jums tik norisi. Jie tokie skanūs, kad negalėjau sustoti valgyti.

Kitas desertas - egzotiniai vaisiai. Taip senai norėjau jų paragauti, pamaniau, kodėl gi nenudžiuginti savęs tokiu nuostabiu deriniu. Kai kurių skonis nuvylė, bet manau, kad tik todėl, kad jie atvežami pas jus žali ir neprispėja. Gal kada išeis paragauti jų originaliose jų augimo vietose.

Gimtadienio dieną valgiau labai skanių ir labai mėgstamų, bet labai lengvai pagaminamų patiekalų: kokoso pieno sriubos

Orkaitėje keptų bulvių su pomidorais

Bei šviežių daržovių salotų su veganiška duona (taip pat kepta mamos) bei maltomis kanapėmis ant viršaus.

Po skanių pietų, pavakariam nekeptas keksiukas. Buvo labai labai skanu. Receptuką rasite čia (nuoroda laikinai neveikia, todėl greitu laiku receptuką rasite mano bloge): receptas

Pats laikas peržiūrėti dovanas. O kur gi geriau tai padaryti, nei šildantis prie nuostabios šilumos šaltinio-židinio. Labai pasiilgstu šio gėrio. O dovana tikrai labai puiki, R. Ferguson "Juice" - puiki enciklopedija apie sultis, pasakojanti apie kiekvieno ingridiento naudą, o taip pat pritaikyta kiekvienam atvejui: nuo nuotaikos kėlimo iki detoksikacijos. Pirmas žvilgsnis man paliko labai dideli įspūdį ir tikiuosi, kai pilnai ją perskaitysiu, ji taps kasdiene mano padėjėja.

Ir kaip gi Gimtadienis be tikrojo torto. Jis buvo ragaujamas vakare. Puikiai tiko tiek su Goji uogomis, tiek su tarkuota Laimo žievele ant viršaus. Šį torčiuką man pagamino mama, receptuką ji kiek žinau pasiskolino iš Gražinos Gum ir šiek tiek adaptavo pagal save.

O kaip gi Gimtadienis be gėlių.

Šiais metais supratau ką man iš tikro reiškia Gimtadienis. Pajutau, kad jį reikia švęsti. Tai juk lyg Naujieji Metai žmogui, kai gali kažką keisti savo gyvenime ir pradėti daug dalyku iš naujo arba pakeisti tai, kas nepatiko.

Bet galiausiai labai džiaugiuosi, kad mano gyvenimas keičiasi į gerąją pusę. Ir labai tikiuosi, kad šis pirmasis mano Gimtadienis tik pradžia...

Gėlės, gėlės ir ne tik

Kol įspūdžiai dar karšti, skubu pasidalinti savo šeštadienio kelione pasigrožėti nuostabiomis gėlėmis tulpėmis.

Bet visų pirma norėčiau pasidžiaugti šiuo metu mano namuose karaliaujančiu "Mažyliu". Taip taip tokį vardą įgijo mano šiuo metu globojamas mažas (2 mėnesių) katinėlis.

Jis pas mane atsirado balandžio 14 dieną, kai sužalotas iš lauko buvo atneštas į veterinarijos kliniką, kurioje aš dirbu. Mažylis buvo sušalęs, pūliuojančiom akim ir stipria pūlinga sloga, o blogiausia, kad vietoj kairės kojytės, turėjo didžiulį pūlinį. Taigi virusai įveikti, bet deja kojytės sužalojimai paliko anspaudą, ties alkūnės sąnariu kojytė buvo lūžusi, bet dėl pūlinio ir per mažo jo svorio nieko nebuvo neįmanoma padaryti. Kojytė sugijo puikiai, tik nebesilankstys per alkūnę. Bet Mažyliui tai visai netrukdo.

Ir jis ieško savojo žmogaus ir savų namų (kadangi pas mane jis tik laikinai, kol rasim namus). Gal kaip tik skaitydamas/a prisiminsi, kad visuomet norėjai namuose katinėlio, o tai būtų puikus šansas jums abiems. Jei susidomėjai rašyk man el paštu.





Ir pagaliau mano savaitgalio pasivažinėjimai.

Labai senai norėjau aplankyti Burbiškio dvarą (Dvaras). Na, dvarai man visada įdomūs, kiekvienas spinduliuoja skirtinga kultūra ir savitu stiliumi. O be to, čia rengiama vienų gražiausių gėlių - tulpių, žydėjimo šventė. Šiemet pagaliau išsiruošiau.

Taigi prisigaminusi sušių, įsimetusi keletą bananų, slyvų ir kokteilių patraukiau savo tikslo link. Pakeliui spėjau aplankyti Šeduvoje įsikūrusį Velnių malūną (nuoroda). Šią vietą pamenu iš vaikystės, mažai, man ši vieta būdavo labai paslaptinga. Kadangi laikai keičiasi, žmonės taip pat, nostalgijos vedina atvykau į Šeduvą. Pirmas įspūdis labai nudžiugino. Malūnas tebestovi sveikas gyvas, aplinka sutvarkyta, čiurlena dirbtiniai kriokliukai, prūde plaukioja spalvoti japoniški karpiai, visur žalia, gražu.
Tik nepatiko visiškai į stilių nesiderinantis stiklinis priestatas bei siaubingi kvapai kavinėje (nepaminėjau turbūt, kad jau nuo senų laikų, šiame malūne veikia restoranas). Tik įėjus į vidų nosį pradėjo riesti labai nemalonūs kvapai, sklindantys nuo gaminamo maisto. Galiu tik spėti, koks to maisto skonis ir kokybė.

Na bet ne maisto vertinti ten vykau. Tad šiek tiek pailsėjusi ir papietavusi-pavakarieniavusi, pajudėjau toliau.
Ir o ba. Patekau į didelį didelį kamštį, kuris driekėsi panašiai gerus 4 km, ir šį atstumą aš įveikiau panašiai per valandą. Jau buvo apėmęs noras apsisukti ir keliauti namo (bet kadangi iki ten man 130 km, įveiktas atstumas ragino judėti toliau ir stebėti kas bus). Pagaliau pasiekusi tikslą ir radusi kur pasiparkuoti automobilį, tekina skyniausi kelią per didžiulę žmonių minią. Vakarėjant ir leidžiantis saulei skubėjau kuo griaučiau išvysti jas, tas nuostabias tulpes. Pirmas įspūdis kiek nuvylė, nes iš pasakojimų buvau susidariusi įspūdį, kad bus daugiau.

Bet galiausiai išnagrinėjusi visas lysves iki vienos, likau patenkinta tokia skirtingų gėlyčių gausa (kai kurios labiau priminė bijūnus ar orchidėjas, nei tulpes).

Dvaras ir jo aplinka taip pat paliko neblogą įspūdį. Akmeniniai statiniai man visada labai patiko.
Dvare dar eksponuojami ir senoviniai įrenginiai, karietos ir vežimai, patefonai.

Suma sumarum = kelionė pasitvirtino, jei bus proga, gal aplankysiu šį dvarą dar kartą, bet jau ne šventės metu.
Patarimas nebuvusiems ir norintiems važiuoti, nevykit šventės dieną, įspūdžiai bus geresni :)

O kas gi geriau po tokios kelionės, nei viena skaniausių šaltų sriubų - šaltibarščiai (adaptuoti veganams variantai).