Sveiki visi,
Esu pati blogiausia rašytoja, kokia tik gali būti. Sakysite, kodėl gi tada rašau šį dienoraštį. O gi todėl, kad noriu dalinti savo patirtimi su jumis.
Jau panašiai 2 mėnesiai kaip propaguoju veganišką gyvenimo būdą. Iki šio mano sprendimo prireikė 32 metų. O viskas prasidėjo paauglystėje, kai man nustatė alergiją. Kaip ir dideliai daugumai šienligė. Bet kaip nedideliai nedaugumai labai stiprę alergiją pelynui (kas nežino, tai daugumos bobučių mėgstamas augalas, kurį naudoja liaudies ir ne tik medicinoje, alkoholinio gėrimo abscento gamyboje ir t.t.) ir saulėgrąžai. Dėl šių (ir kiek vėliau paaiškėjo dar kelių) alergijų, aš negaliu vartoti nieko iš saulėgrąžų, rugių, kviečių, o taip pat dėl galimų kryžminių reakcijų arbūzų, vynuogių, žemės ir lazdyno riešutų, kiaušinių (nors dabar tai nebeaktualu), kavos.
Ilgus metus nekreipiau dėmesio į tai, kad kažko negaliu vartoti, ir kenčiau sunkius viduriavimus, labai stiprų nugaros bėrimą, dusinimus. Netyčia gyvenimui mane nubloškus į Angliją, atėjo noras save saugoti. taigi gyvendama tenai, pradėjau prisižiūrėti savo mitybą. Nusprendžiau nebevartoti visiškai kiaušinių, pradėjau atidžiau skaityti produktų etiketes ir stengtis išvengti visų alergenų.
Ir tik vėl grįžusi į Lietuvą, dar po kelių metų aš nusprendžiau pradėti veganišką gyvenimo būdą. Tai ne vien dėl to, kad man rūpi mano savijauta, bet dar ir dėl to, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be gyvūnų.
Taigi po 2 mėnesių galiu visiškai pasakyti, kad jaučiuosi puikiai. Manes nebevargina pastovi diarėja, nebeberia nugaros, oda atrodo švytinti ir aš kuo toliau, tuo labiau myliu save ir savo kūną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą